„Tvari mokykla 2030“ siūlo nuoseklų tvarumo principų įgyvendinimą mokyklos gyvenime, diegiant tvarumą į ugdymo turinį, aplinkas ir infrastruktūrą bei bendruomenes.
„Tvari mokykla 2030“ mokykloms būdingi požymiai:
- Mokinių įsitraukimas į darnų vystymąsi (žinojimu ir kompetencijomis grįsti pokyčiai).
- Darnaus vystymosi tikslais ir uždaviniais grindžiami pokyčiai mokyklų aplinkose ir infrastruktūroje.
- Tvarių mokyklų bendruomenių kūrimas, įtrauktis į mokyklos tvarius pokyčius.
- Ugdymo (-si), aplinkų ir bendruomenių sąveikos mechanizmo kūrimas.
„Tvari mokykla 2030“ tikslas – įgalinti mokyklas realiai prisidėti prie darnaus vystymosi, keistis ir tapti tvarių praktikų pavyzdžiais.
„Tvari mokykla 2030“ uždaviniai:
- parengti mokyklos aplinkų tvarumo įsivertinimo įrankį bei įgalinti mokyklas juo naudotis;
- parengti savivaldybių koordinatorius, užtikrinti „Tvari mokykla 2030“ dalyvių kompetencijų ūgtį, įgyvendinti tarptautines tvarių mokyklų mobilumo programas;
- plėtoti gerųjų patirčių sklaidą;
- sukurti „Tvari mokykla 2030“ vieningą informacijos sistemą.
Išskiriamos 8 svarbiausios „Tvari mokykla 2030“ sritys. Jomis remiantis parengtas „Tvarios mokyklos įsivertinimo vadovas“.
I sritis. Išteklių tausojimas ir prieinamumas. Mokykloje energija ir vanduo naudojami vadovaujantis tvarumo principais, taupomi ištekliai, kuriama išmani ir tausojanti naudojimo ir stebėsenos sistema, visiems skirtingų poreikių bendruomenės nariams sudarytos sąlygos patogiam poreikių tenkinimui, turinti ugdomąjį potencialą.
II sritis. Judumas. Užtikrinta saugi judumo sistema, kuriamos jungtys su miesto, gyvenvietės transporto sistema, formuojamas mokyklos judumo planas. Mokykloje propaguojamas tvarus judumas ir kuriama jo infrastruktūra, vykdoma saugaus eismo edukacija.
III sritis. Bendruomenės įtraukimas. Visa bendruomenė turi galimybę dalyvauti planuojant, keičiant mokyklos aplinką, kuriama psichologinė gerovė, lygios galimybės, terpė bendruomenės narių saviraiškai. Aplinka saugi skirtingų poreikių ir požiūrių asmenims.
IV sritis. Kultūros ir gamtos paveldas. Mokyklos teritorijoje ir aplinkoje saugomas paveldas, biologinė įvairovė, sudarytos galimybės jos turtinimui. Saugomi negyvosios gamtos objektai. Gerbiamas nematerialus paveldas, puoselėjama skirtingų tautų, kultūrų bendruomenės narių saviraiška, tradicijos.
V sritis. Saugumas ir sveikata. Užtikrinama bendruomenės narių civilinė sauga, bendruomenės nariai vadovaujasi sveikos gyvensenos principais, higienos normomis, mokyklos aplinka pritaikyta saugiam ir sveikam gyvenimo būdui.
VI sritis. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. Kuriami vartojimo įpročiai, mažinantys poveikį aplinkai, mažinami atliekų kiekiai, naudojami tvarūs produktai ir gaminiai, kuriama atliekų srautų, nuotekų, mokyklos aplinkos kokybės stebėsena, imamasi kokybę gerinančių pokyčių.
VII sritis. Viešosios erdvės. Kuriamos saugios, patrauklios ir prieinamos mokyklos vidaus ir lauko erdvės, tausojančios gamtą. Skatinamas jų daugiafunkcis naudojimas edukacijai, poilsiui, sportui. Erdvės pritaikytos sveikam gyvenimo būdui, sudarytos galimybės naudotis ne tik pamokų metu, bet visais metų laikais bei įvairioms bendruomenės grupėms.
VIII sritis. Vietovių ryšiai. Prisidedama prie tvarumu grįstų įvairialypių miestų, gyvenviečių, kaimų ryšių stiprinant nacionalinę ir regionų plėtrą. Prisidedama prie trumpų tiekimo grandinių, vykdomi žalieji pirkimai. Skatinamas savo krašto pažinimas, mokyklos aplinka pristato vietovę, regioną atvykstantiems (mokyklų muziejai, turizmo plėtotė).
.jpg)
